Vandenilis yra vienas iš labiausiai paplitusių cheminių elementų, tad nenuostabu, kad bandoma jį įdarbinti. Tiesa, vienas vandenilis niekur neaptinkamas, mat jis tuojau pat susijungia su deguonimi ir tampa vandeniu. Taigi, tam, kad gautume vandenilį, reikia jį pasigaminti. Nors vandeniliu varomas transportas pristatomas kaip švarus, vandenilis dažniausiai gaminamas iš dujų, o gamyba yra nepigi ir teršianti aplinką.

Kai jau turime vandenilį, jį panaudoti automobiliams galima dvejopai:

  • „sudeginti“ jį pritaikytame vidaus degimo variklyje
  • panaudoti kuro celes (fuel cell), kurios vandenilio reakciją su oru verčia elektra, o elektra suka elektrinį variklį.

Abiem atvejais į aplinką bus išskiriamas tik vanduo, tad jei vandenilio gaminimas nebūtų toks kenksmingas, šie automobiliai būtų tikri nulinės emisijos atstovai. Kita vertus, gaminant elektromobilių baterijas irgi neišvengiamai teršiama aplinka. Kai kur ir elektra gaminama deginant anglį, tad elektromobilis gali būti dar „nešvaresnis“ nei vandeniliu varomas automobilis.

Vandenilinio automobilio privalumai – nuvažiuojamas atstumas (pvz Toyota Mirai nuvažiuoja 500 km) ir greitas papildymas, užtrunkantis praktiškai tiek pat, kiek ir benzino ar dyzelino bako pildymas. Trūkumai – technologijos ir infrastruktūros kaina. Rašoma, kad parduodama ir taip brangų Mirai už 70000 JAV dolerių, Toyota „nurašo“ dar 100000 JAV dolerių nuostolį.

Vandenilinio automobilio minusas, lyginant jį su elektromobiliu – efektyvumas. Šį puikiai iliustruoja skaitytojo atsiųstas paveikslėlis, kuris parodo, kiek kilovatų iš 100 kW elektros energijos panaudoja elektromobilis ir kiek – vandenilinis automobilis:

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *