Kaip jau žinoma betonas pasaulyje yra plačiausiai naudojama statybinė medžiaga. Kaip betonas gaminamas, naudojamas ar tobulinamas aktualu kasdien.

Dauguma skirtingos paskirties statinių konstrukcijų gaminimas nėra suvokiamas be šios medžiagos. Puikiai suprojektuojami ir pastatomi betoniniai statiniai turi išlikti kokybiški šimtus metų ir atlaikyti visus atliekamus eksplotavimo kriterijus.

Trapumas yra viena iš betono savybių. Nedidelis atsparumas pleišėjimui gali sutrumpinti tam tikrą konstrukcijų laikotarpį. Dėl stiprių apkrovų ir aplinkos efekto statiniuose gali atsiverti plyšių. Iš betono vidaus jį ardo besiskverbiantis vanduo ir piktybiški reagentai, sulfatai arba chloridai. Toks aplinkos poveikis žaloja plieninę struktūrą, o ji pati ima greitai rūdyti, susidariusi korozija toliau nesustodama ardo betoną.

Mokslininkai kiekvieną dieną deda didžiules pastangas ir finansines investicijas mechaniniams bei fizinėms betono savybėms gerinti, taip patkurti naujas betono rūšis. Vilniaus Gedimino technikos universitetui atstovaujantys mokslininkai intensyviai dirba su Leipcigo taikomųjų mokslų universitetu norėdami sukurti evoliucinę betono rūšį, kuri galėtų būti pritaikome statybinėje pramonėje.

15 metų atgal Mičigano universiteto mokslininkai sukūrė plėtojimui tinkamą lankstųjį betoną. Pagrindinis jo ypatingumas yra jo plastiškume. 300 – 800 kartų didesnės deformacijos nei paprasto betono. Nepriklausomai nuo apkrovos, konstrukcijos ir geometrinio kiekio, lanksčiojo betono konstrukcijose atsivėre plyšiai nekinta. Lankstusis betonas naudojamas projektuojant konstrukcijas, kuriose atsiveriančių plyšių plotis yra toks pat kaip žmogaus plaukas, apie 0,1 milimetrą.

Pačios geriausios naujienos gautos eksperimentų metu, kad tokio pločio plyšiai yra visiškai nepavojingi statybinėms konstrukcijoms ir kitoms ypatybėms – šie plyšiai sugeba savaime užgyti dėl dalelių hidratacijos kuri nesureaguoja. Šis procesas potencialiai iškelia lankstųjį betoną statybų rinkoje.

Ekonominė lanksčiojo betono nauda puikiai atspindi „Grove Street“ gelžbetonio viadukas JAV. Transporto departamento skaičiavimai teigia, jog šio statinio gyvavimo laikotarpis per 60 metų atsiėjo 236 tūkstančiai eurų per metus vien priežiūrai. Pabrėžiama, kad išlaidos būtų per pus mažesnės, jei viadukas būtų statomas lanksčiojo betono pagalba. Per visą statinio eksplotavimo laikotarpį būtų sutaupyta 7.1 milijonų eurų.

Kodėl gi nenaudojus lanksčiojo betono Lietuvoje? Tai įmanoma būtų tik pritaikius ilgalaikę cementinių gaminių gamybos patirtį ir sukauptas mokslo institucijų mediagotyros žinias. Įvertinus visas galimybes, tai suteiktų mums prieigą gaminti patvarias, ilgaamžiškumu pasižyminčias konstrukcijas.

Taip galime matyti puikiai ir darniai augantį betono kaip prekės lygį. Nuo pat išradimo banaliai naudotas paprastas betonas išradus lankstųjį turės šiek tiek nusileisti. Tačiau tai nebus jo eros pabaiga, nes išradus produkto perspektyvesnę versiją niekada nenustojama ieškoti naujų atradimų. Taip ir šia naujove, lanksčiojo betono panaudojimas leis pasaulio šalims lengviau atrasti vystimąsį statybinėje sferoje ir taip taupyti, bei skirti lėšam kitems ekonomiškai svarbiems dalykams, kurie einant metams nustebins dar nevieną kartą.